Nuotekų valymo įranga Rokiškio savivaldybėje

Rokiškio rajono savivaldybės taryba 2023 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. TS-55 „Dėl Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. TS-224 „Dėl individualių nuotekų valymo įrenginių įrengimo išlaidų dalinio kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ iš dalies pakeitė individualių nuotekų valymo įrenginių įrengimo išlaidų dalinio kompensavimo tvarką.

Gyventojai, savo lėšomis įsirengę individualius nuotekų valymo įrenginius ir juos įregistravę Nekilnojamojo turto registre,  Rokiškio rajono administracijai tiesiogiai ( dokumentus galite pristatyti  bendrojo skyriaus  klientų aptarnavimo specialistui viename  langelyje),  el. paštu savivaldybe@rokiskis.lt, arba paštu: Respublikos g. 94, LT-42136 Rokiškis pateikia Rokiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos formos  prašymą ir šių dokumentų kopijas:

Kai nereikia rengti statinio projekto ir gauti statybą leidžiančio dokumento (kai nuotekų valymo įrenginiai (kurių našumas ne didesnis kaip 5 kubiniai metrai per parą), statomi kaimuose ir ne saugomose ar kultūros paveldo objektų teritorijose):

• Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nuosavybės teise įregistruotą pastatą (gyvenamąjį namą) ir žemės sklypą ir Įrenginius;
• UAB „Rokiškio vandenys“ pažymą dėl techninės galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų;

–   jei žemės sklypas priklauso ne vienam savininkui, kito (-ų) savininko (-ų) rašytinis sutikimas (-ai), kad neprieštarauja Įrenginių įrengimui;

–   Pareiškėjo vardu išrašytų medžiagų, Įrenginių įsigijimo, įrengimo darbų ir kitas išlaidas pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros) ir išlaidų apmokėjimą įrodančius dokumentus (banko arba kitos kredito įstaigos sąskaitos išrašai, kasos kvitai ir kt.);

–   Įrenginių eksploatacinių savybių deklaracija (Įrenginio sertifikatas). Įrenginio išvalomos ir į gamtinę aplinką išleidžiamos buitinės nuotekos negali viršyti Reglamente nurodytų užterštumo reikšmių.

Šiuo atvejų individualių namų savininkams ir dvibučių ir daugiabučių namų butų savininkams kompensuojama iki 50 proc. išlaidų, tačiau ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų

 

Kai reikia rengti statinio projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir vykdyti statybų užbaigimo procedūras (reikalinga kai nuotekų valymo įrenginiai statomi miestų, saugomose ar kultūros paveldo objektų teritorijose, kur pirmenybė turi būti teikiama jungimuisi prie centralizuotų tinklų) gyventojas, parengęs supaprastintą statybos projektą, gavęs statybą leidžiantį dokumentą, įsirengęs nuotekų valymo įrenginius, atlikus naujai įrengto buitinių nuotekų valymo įrenginio su nuotekų tinklais kadastrinius matavimus ir atlikus statybų užbaigimo procedūras:

• Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nuosavybės teise įregistruotą pastatą (gyvenamąjį namą) ir žemės sklypą ir Įrenginius;
• Įrenginių statybą leidžiančio dokumento kopija;

–     jei žemės sklypas priklauso ne vienam savininkui, kito (-ų) savininko (-ų) rašytinis sutikimas (-ai), kad neprieštarauja Įrenginių įrengimui;

–    Pareiškėjo vardu išrašytų medžiagų, Įrenginių įsigijimo, įrengimo darbų ir kitas išlaidas pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros) ir išlaidų apmokėjimą įrodančius dokumentus (banko arba kitos kredito įstaigos sąskaitos išrašai, kasos kvitai ir kt.);

–   Įrenginių eksploatacinių savybių deklaraciją (Įrenginio sertifikatas). Įrenginio išvalomos ir į gamtinę aplinką išleidžiamos buitinės nuotekos negali viršyti Reglamente nurodytų užterštumo reikšmių.

Šiuo atvejų individualių namų savininkams ir dvibučių ir daugiabučių namų butų savininkams kompensuojama iki 50 proc. išlaidų, tačiau ne daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų.

 

Sanitariniai atstumai nuotekų valymo įrenginiams

Statybos techniniai reglamentai nurodo, kad individualiam nuotekų valymo įrenginiui būtinas minimalus leistinas sanitarinis atstumas iki kaimyninio sklypo ribos – 5 metrai. Kitaip tariant, iki kaimyno tvoros turi būti mažiausiai 5 m. Jeigu minimalus atstumas iki kaimyno  sklypo ribos mažesnis nei 5 m, privaloma gauti raštišką kaimyno sutikimą, patvirtinantį, kad jis tokiam įrengimui neprieštarauja ir pretenzijų jums neturi.

Tai yra leistinas atstumas tik iki kaimyno tvoros, bet ne iki kaimyno namo. STR leidžiamas sanitarinis atstumas iki kaimynų gyvenamojo namo – 8 metrai. Pavyzdžiui, jeigu kaimyno namas stovi 2 m atstumu nuo tvoros, ribojančios jūsų sklypus, tuomet jūs turėsite savo nuotekų valymo įrenginį įsirengti, išlaikant 6 m atstumą nuo tvoros. Taip bus išsaugota 8 m sanitarinė zona. O atstumas nuo kaimyno namo iki jūsų nuotekų kaupimo rezervuaro (ir lauko tualeto, jeigu toks yra) turi sudaryti mažiausia 10 m.

Sanitarinių atstumų reikalavimai galioja ne tik kaimyno namui ir tvorai, bet ir kitiems inžineriniams statiniams, turintiems maisto ir geriamojo vandens paskirtį:

• iki geriamojo vandens šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio turi būti išlaikytas 15 m atstumas nuo nuotekų valymo įrenginio. Tai galioja ir jūsų šuliniui, ir kaimyno, ir kolektyviniam gręžiniui;

• nuotekų kaupimo rezervuaras (ne valykla) turi būti atitolęs mažiausia 25 m atstumu nuo artezinio gręžinio;

• atstumas nuo vandentiekio įvado į namą iki nuotekų valyklos turi sudaryti mažiausia 7 metrus;

• šiltnamį ir vietinę nuotekų valyklą turi skirti 3 m atstumas.

Jei kilo neaiškumų, galite kreiptis:

Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vyr. specialistė Vilma Navikė, Tel. Nr. (8 458) 71 438 , Mob. 8 658 22557, El. paštas: v.navike@rokiskis.lt;

Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyr. specialistas Darutis Krivas, Tel. Nr. (8 458) 71 347 , Mob. 8 610 09 622, El. paštas: ekologija@rokiskis.lt.