Projektuojant ir įrengiant individualius nuotekų valymo įrenginius vienas iš svarbiausių techninių aspektų yra teisingas kanalizacijos nuolydis nuotekų įrenginiams. Nuo jo priklauso, ar nuotekos laisvai tekės gravitacijos būdu, ar vamzdžiuose nesikaups nuosėdos, neatsiras užsikimšimų bei nemalonių kvapų.
Nors šis parametras atrodo smulkmena, iš tikrųjų būtent klaidingai parinktas nuolydis dažniausiai sukelia eksploatacijos problemas.
Koks turėtų būti nuolydis?
Pagal Statybos techninio reglamento (STR 2.07.01:2003)v nuostatas ir praktinę inžinierių patirtį, kanalizacijos nuolydis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris lemia nuotekų sistemos efektyvumą ir patikimumą.
Neteisingai parinktas nuolydis gali lemti nuosėdų kaupimąsi, užsikimšimus ar net įrenginio sustojimą, todėl būtina laikytis nustatytų reikalavimų.
- 50 mm skersmens vamzdžiui rekomenduojamas nuolydis yra 3 cm vienam metrui (3 %). Tokie vamzdžiai dažniausiai naudojami vietinei vidaus kanalizacijai – praustuvams, dušams ar buitinėms nuotekoms. Didesnis nuolydis užtikrina, kad palyginti nedidelis vandens kiekis greitai išplautų kietąsias daleles.
- 100 mm skersmens vamzdžiui taikomas nuolydis – 2 cm vienam metrui (2 %). Tai yra standartinis nuotekų išvedimo vamzdžių diametras, kuris jungia pastatą su nuotekų valymo įrenginiu ar miesto tinklais. Tokie vamzdžiai perneša didesnius vandens kiekius, todėl pernelyg didelis nuolydis nereikalingas, pakanka užtikrinti stabilų tekėjimą.
- Didesnio diametro vamzdžiams (150 mm ir daugiau) pakanka 0,5–1,5 % nuolydžio. Didelio skersmens vamzdžiuose nuotekos teka gausiai, todėl net mažas nuolydis užtikrina pakankamą greitį ir neleidžia kauptis kietosioms dalelėms.
Šie rodikliai nėra atsitiktiniai. Jie paremti hidraulikos principais. Nuotekos turi tekėti tokiu greičiu, kad kietosios dalelės nebūtų paliekamos vamzdžio dugne, bet kartu nebūtų išplaunamos per greitai, kad nepaliktų nešvarumų.
Optimalus srauto greitis yra apie 0,7–1 m/s. Būtent toks greitis leidžia nuotekoms judėti tolygiai, o kartu užtikrina našų išsivalymą: vamzdžio vidus periodiškai išplaunamas, todėl sumažėja užsikimšimo rizika.
Kas nutinka, jei nuolydis per mažas arba per didelis?
Jei nuolydis bus parinktas netinkamai, net ir brangiausias nuotekų valymo įrenginys gali pradėti veikti prasčiau, atsiras dažni užsikimšimai, o ilgainiui prireiks brangių remonto darbų.
- Per mažas nuolydis
Kai vamzdis paklotas beveik horizontaliai arba nuolydis padarytas per menkas, nuotekos teka labai lėtai. Vandens srautas nepajėgia „pasiimti“ kietųjų dalelių, todėl jos nusėda vamzdžio apačioje.
Po kurio laiko pradeda formuotis nuosėdos, susidaro kamščiai, iš sistemos ima sklisti nemalonūs kvapai. Jei problema ignoruojama – gali prireikti ne tik vamzdžių valymo, bet ir sudėtingų remonto darbų, kurie kainuoja brangiai.
- Per didelis nuolydis
Kartais siekiant išvengti užsikimšimų, vamzdžiai paklojami pernelyg stačiu kampu. Toks sprendimas taip pat klaidingas. Vanduo vamzdžiu nubėga labai greitai, bet kietosios dalelės, kurios juda lėčiau, lieka dugne.
Tai reiškia, kad vamzdis neišsiplauna, nuosėdos kaupiasi dar sparčiau, o užsikimšimai susiformuoja net greičiau nei esant per mažam nuolydžiui.
Tiek vienu, tiek kitu atveju rezultatas panašus – sistemos veikimas tampa nestabilus, dažnai prireikia priežiūros ir papildomų išlaidų, todėl labai svarbu laikytis rekomenduojamų nuolydžio parametrų, ypač jungiant namo kanalizaciją su individualiu nuotekų valymo įrenginiu. Tik taip užtikrinama, kad nuotekos tekės tinkamu greičiu, vamzdžiai nesikimš, o įrenginys dirbs efektyviai daugelį metų.
Praktiniai patarimai įrengiant kanalizacijos nuolydį
Tinkamai parinktas kanalizacijos vamzdžių nuolydis užtikrina sklandų nuotekų tekėjimą ir ilgaamžę sistemos eksploataciją. Nors šis etapas dažnai atrodo nesudėtingas, būtent čia padaromos klaidos vėliau sukelia daugiausiai problemų – nuo užsikimšusių vamzdžių iki prasto nuotekų valymo įrenginio darbo.
- Projektavimas iš anksto
Kanalizacijos vamzdžių trasą būtina suplanuoti dar prieš statybų pradžią ar nuotekų valymo įrenginio montavimą. Iš anksto numatytas maršrutas leidžia išvengti nereikalingų posūkių, staigių lūžių ar per didelio vamzdžių ilgio. Tai ne tik palengvina montavimą, bet ir sumažina užsikimšimų riziką eksploatacijos metu.
- Pastovus nuolydis
Viena dažniausių klaidų – „banguota“ vamzdžių linija, kai nuolydis nėra tolygus. Tokiu atveju susidaro duobės, kuriose kaupiasi nuotekos ir kietosios dalelės, todėl labai svarbu, kad nuolydis būtų vienodas visame vamzdžio ilgyje, o jungtys atliktos tiksliai. Tai užtikrina, kad nuotekos tekės be kliūčių, o sistema reikalaus minimalios priežiūros.
- Pakankamas gylis
Lietuvos klimatas pasižymi šaltomis žiemomis, todėl vamzdžių užšalimo pavojus yra realus. Kad to išvengtumėte, kanalizacijos vamzdžius rekomenduojama kloti 1,2–1,5 m gylyje priklausomai nuo regiono.
Pavyzdžiui, Aukštaitijoje ar Dzūkijoje, kur žiemos šaltesnės, gylis turėtų būti didesnis, o pajūryje, kur klimatas švelnesnis, pakanka šiek tiek mažesnio. Gylis ne tik apsaugo nuo užšalimo, bet ir užtikrina stabilų vamzdžių išdėstymą grunte.
- Tikslus matavimas
Nuolydį reikia matuoti specialiomis priemonėmis – nivelyru ar lazeriniu matuokliu. Darbai „iš akies“ dažniausiai baigiasi tuo, kad nuolydis neatitinka reikalavimų: jis būna arba per mažas, arba per didelis. Investicija į tikslią įrangą arba profesionalų paslaugas atsiperka, nes išvengiama brangių klaidų ir sistemos rekonstrukcijos.